iškėsnoti

iškėsnóti 1. tr. išskėsti, iškėtoti, išskleisti: Šuniukas iškėsnojo visas keturias kojas ir uostė žemę rš. Iškėsnók [skarą], nors padabosma Trgn. | Kūlį šiaudų an viršūnės iškėsnojo, ir neperlijo Šš. | refl.: Guli išsikėsnójęs K.Būg, Lkm, Aln. Ko teip plačiai išsikėsnójai? Kitiem nebėr vietos Ds. Senis iššoko iš kėdės ir, rankomis išsikėsnojęs, bėgo sveikintųs rš. 2. refl. išsiskleisti, išsišakoti: Plačiai išsikėsnoję kmynai Lp. Išsikėsnójęs žolynas linksta prie žemės Vj. Ant saulėje išsikėsnojusių žolių stambų virpėjo karoliais suvarstyta rasa rš. Galės išsikėsnóti ąžuolas, kai egles aplinkui nukirsim Skr. \ kėsnoti; iškėsnoti; pakėsnoti